Aš, kaip ir daugelis mūsų,  dažnai girdžiu apie parabenų, konservantų, baisiosios „chemijos“ priedus kosmetikoje, maiste, buitinėje chemijoje ir .t.t.  Bet aš nesu tikra, ar be tam tikro chemijos kiekio kosmetikoje galima išsiversti.

Štai, pavyzdžiui, natūralūs kremai. Dažnai jų sudėtyje visai nėra jokių konservantų, tik vitaminas E ir/arba rozmarinų, greipfrutų ekstraktai. Bet mano minėtieji  komponentai – tai ne konservantai, o antioksidantai, kurie ilgina aliejaus galiojimo laiką. Tai kas tada apsaugo kosmetiką nuo mikroorganizmų?  Standartinė tokio kremo sudėtis: įvairūs augaliniai sviestai ir aliejai, jau anksčiau minėti antioksidantai, vaškas ar kitas emulsiklis (kad riebalai susimaišytų su vandeniu) ir įvairių augalų distiliatai arba paprastas distiliuotas vanduo. Sakyčiau, visai nebloga terpė augti mikroorganizmams, kuriuos mes, pirštuku paimdami kremuką iš buteliuko, ten įnešime.  Tai per tuos kad ir neilgus du-trys kremo galiojimo mėnesius jame gali užaugti didžiulės pelėsių kolonijos…  Kas blogiau – tepti odą konservantais ar pelėsiais?

Iš karto noriu pažymėti, kad nesu mikrobiologė ar chemikė, ir nieko visose tuose dalykuose nenusimanau, tad šie pamąstymai tiesiog atbaido mane pirkti natūralią kosmetiką. O gal aš visiškai neteisi? Juk atidarę pieno butelį mes jį suvartojame ilgiausiai per savaitę. Po mėnesio be konservantų jis tikrai bus sugedęs ir niekas jo ne tai tik negertų, bet ir ant odos nepiltų.  Tai kaip ten su kremais?

Jei kas nors galėtų pareikšti savo autoritetingą nuomonę, būčiau labai dėkinga.