1.”Mėtiniai saldainiukai”. Gaviai kvepia mėtų eteriniu aliejumi. Nedideli, smagios formos. Bandžiau sukurti muilą, kuris patiktų vyrams. Gabaleliai – 60-70 g, 5Lt

2.”Kastilijos obuoliukai”. Alyvuogių aliejaus muilas su maitinančiu sviestmedžio aliejumi, kvepiantis obuoliais, tinka ir mažiems vaikas. Turiu tik kelis. ~50 g gabalėliai – 7 Lt

3. “Gydanti kastilija”. Alyvuogių aliejaus muilas su erškėtrožių aliejumi, gydančiu mažas žaizdeles, lyginantis randelius. Kvepia levanda, kuri irgi pasižymi gydamosiomis savybėmis. TInka mažiems vaikams. ~60 g muiliukai – 7 Lt

4. Nauja kokosinio muilo “Bounty” partija. Ne toks gražus kaip prieš tai buvęs, bet kvepia dar skaniau kokosu. Sudėtyje yra daug kokosų grietinėlės. Nerealus – mmm… Gabalėlis ~130-150 g, 9 Lt/vnt

Lazanija (khm, lakštiniai makaronai) su mėsos įdarų ir pomidorų padažu jau seniai tapo mėgstamu ir neretai gaminamu mūsų šeimoje patiekalu. Bet apie ją kitą kartą. Dažnai knygose aš sutikdavau antrą klasikinį lazanijos tipą – vegetarišką su špinatais. Apie jos gaminimą ir papasakosiu.

Špinatai kol kas neprigijo mano virtuvėje, todėl kai šį savaitgalį aš netikėtaii turguje nupirkau apie 300-400 gramų šių lapų, grįžus namo net neįsivaizdavau, kur dėti ši akivaizdžiai naudingą produktą. Ir tuomet prisiminiau apie seniai norėtą išbandyti receptą.

Keturioms didelėms arba šešioms vidutinėms lazanijos porcijoms reikės:

• 250 g lakštinių makaronų (patarčiau pirkti Jamie Oliver‘io produktų serijos makaronus, nes jų nereikia iš anksto apvirti, o tai sutaupys jums daug nervų ir laiko);
• 300-400 g špinatų;
•  250 g rikotos varškės sūrio (be vargo rasite bet kuriame prekybos centre, ieškokite prie maskarponės sūrio);
• 100 g mocarelos sūrio (vieno „burbulo“);
• 100 g parmezano (pakeičiau Džiūgo sūriu);
• 0,5 litro bešamelio padažo (kaip man, tai sudėtingiausiai prigaminamas komponentas, bet vyras lengvai su juo susidoroja) : 50 g miltų, 50 g sviesto, 0,5 litro pieno;
•  Druskos, pipirų;

Pradžioje pagaminame bešamelio padažą. Ištirpiname puode sviestą, išmaišome jame miltus, kad gautųsi masė be gumulėlių. Nuimame nuo ugnies, po minutės atsargiai įpilame pieną, išmaišome. Vėl kaitiname ant mažos ugnies, pastoviai maišydami. Po truputi masė pradės tirštėti. Paskaniname tarkuotu muskato riešutu, pasūdome.

Dabar gaminame lazanijos įdarą. Špinatus nuplauname, ir verdame pasūdytame vandenyje apie 10 min. Kodėl apie? Todėl, kad aš gaminau kiek kitaip. Ar vyriau špinatus garuose 10 minučių. Gavosi tiesiog puikiai. Šiaip, man labai patinka gaminti daržoves garų puode, net ir bulves, nes tai sutaupo daugybe laiko:  nuskutai bulves, įmetei į garpuodį ir pamiršai apie jas. Po 40 minučių gali patiekti ant stalo…

Toliau reikės smulkintuvo arba peilio ir kantrybės:  sutrinam špinatus ir rikotą į vientisą masę. Pasūdom, papipirinam. Atskirai supjaustom plonais griežinėliais arba sutarkuojam  mocarelą, sutarkuojam parmezaną.

Gaminam lazanja: patepam indą aliejumi, dedam sluoksniais: makaronų lakštai, špinatų įdaras, bešamelio padažas, lakštai, špinatai, bešamelis, mocarela, lakštai, bešamelis, parmezanas. Kepame orkaitėje apie 200 laipsnių C, apie 20-30minučių: viršutinis parmezano sluoksnis turi išsilyditi ir gražiai apskrusti.

Dabar mano pastebėjimai apie rezultatą:

• Labai sotus ir skanus patiekalas, pirmas blynas tikrai neprisvilo;
• Patiekalo skonis mano nuomone truputi per daug švelnus. Kitą kartą gamindamą, bandysiu papildyti receptą;
• Patiekalas skanus ką tik pagamintas, bet antrą dieną pašildytos lazanijos skonis tikrai nekoks. Todėl ateičiai reikia prisiminti gaminti tik vienam kartui.

Kaip galima butų pagerinti receptą:

• Keliose matytose internete receptuose į špinatų ir rikotos įdarą įmušamas kiaušinis. Verta pabandyti;
• Špinatų įdaras barstomas kedrų riešutėliais;
• Be rikotos, su špinatais sutrinama apie 100 gramu gorgonzolos ar kito pelėsinio sūrio. Turėtų sustiprinti skonį, deja mano vyrui nepatiks: nemėgsta jis pelėsių;
•  Be špinatų idėti kitokių žalumynų: krapų, petražolių, gal net mėtų;
• Gal porą česnako skiltelių, bet nesu tikra, gali viską sugadinti;
• Pakeisti rikotą grūdėtąja varške – įdomus eksperimentas.

P.S. Nuotrauka ne mano, iš interneto platybių pavogta…

Taigi, noriu pristatyti du naujus muiliukus, aliejų kūnui ir kavos skrabuką.

1. Labai švelnus muiliukas “Žydroji lagūna”. Su avižų pieneliu – jautriai odai, kvepia levanda ir anyžiais. Specialiai nedideli gabaliukai (apie 80 g) – 7 Lt/vnt.

2. Prabangusis Kastilijos muilas – iš ypač tyro alyvuogių aliejaus. Kastilijos vadinamas muilas, kurio sudėtyje yra nemažiau 80% alyvuogių aliejau. Tai labai švelnus muilas, tinkamas net vaikų odai. Bekvapis. Apie 100 g gabalėliai – 8 Lt/vnt

3. Aliejaus plytelės kūnui. Įvairių kvapu maži kietieji aliejukai kūnui. Po dušo ar vonios praveskite tokia aliejaus plytele per šlapią odą ir susimaišęs su vandeniu aliejus pavirs švelniu pieneliu. Pamasažuokite odą, kol įsigers, perteklių galima nuvalyti rankšluosčiu arba nusiplauti po dušu (riebesnei odai). Kada pradėjau naudoti tokius aliejukus visiškai išnyko sausos odos pojūtis, kamavęs prasidėjus šildymo sezonui.

Sudėtyje yra daug natūralių nerafinuotų aliejų ir sviestų – kakavos, kokosų, sviestmedžio, palmių. 10 g plytelės užtenka kažkur 3 kartams. Įvairių dydžių (5-15 g) ir kvapų (bananų, aviečių, braškių). 10 g kaina 1,5 Lt

4. Kreminės konsistencijos maitinamasis kavinis kūno šveitiklis (skrabas). Mano gamybos skysto muilo pagrindu, su augaliniais sviestais ir aliejais, pieno, avižų ir levandų milteliais, malta kava. 250 ml indelis (apie 200 g) – 15 Lt

• Ar skausminga tatuiruotis?
• Kaip kinta tatuiruotė laikui bėgant?
• Kur ir kokios aš nedaryčiau ir nepatarčiau daryti tattoo?
• Ar skausminga tatuiruotis?
• Kiek trunka tatuiruotės darymas?
• Ar galima didelę tatuiruotę padaryti per vieną kartą?
• Kiek laiko ir kaip gija tatuiruotė?
• Kokie yra apribojimai pasidarius tatuiruote?  

Ar skausminga tatuiruotis?

Taip, bet nestipriai, greičiau maudžia. Labiausiai skausmingos vietos – tai ir bendrai jautriausios vietos – krūtinė, pilvo apačia. Dar labai nemalonu yra vietose, kur kaulas yra arti odos paviršiaus, pavyzdžiui netoli kelio, arba pėda. Bet kuriuo atveju, skausmas tikrai yra lengvai pakeliamas.

Kaip kinta tatuiruotė laikui bėgant?

Laikui bėgant, tatuiruotė blunka, linijos liejasi. Kuo daugiau smulkiu detalių, tuo didesnė tikimybė, kad tatuiruotės ryškumas mažės bėgant laikui. Tai nėra blogas reiškinys, tai mūsų odos savybės. Jei tatuiruotė daroma gerame salone, naudojant aukštos kokybės dažus, toks blukimas neturėtu būti žymus.

Taip pat, jei kinta žmogaus svoris, tai tatuiruotė išsitempia arba susitraukia – tai ypač aktualu kalbant apie tatuiruotes ant pilvo moterims, jos tikrai po neštumo gali žymiai pakisti.

Štai pavyzdžiai mano tatuiruočių: drakoniukui 10 metų,  kačiukui – 5, o paskutinėje nuotraukoje matote mano naujausios tatuiruotės  – sapnų gaudyklės – dalį, ją dariau 2011 metų rudenį, taigi jai mažiau nei metai (visos nuotraukos yra sufokusuotos, darytos geros kokybės fotoaparatu ir objektyvu).

Neseniai atnaujinau savo drakoną, tai galite akivaizdžiai pamatyti kaip skiriasi dešimties metų senumo tatuiruotė nuo dviejų mėnesių amžiaus. Taip pat manau, kad akivaizdus tatuiruotojo darbo profesionalumo, kruopštumo ir talento skirtumas.

Kaip matote, senojo drakoniuko kontūrai buvo stipriai išsilieję, spalvos neryškios, išblukusios. Katinėlio, beje, irgi. Nepatikėsit, bet jis turėjo būti baltas Manau, kad nuotraukos kalba geriau nei šimtai žodžių. Visi kartu pasijuokiame perskaitę citatą iš salono, kur aš juos dariau, internetinio puslapio (Paradizė jis vadinasi):

Kokybiškai atlikta tattoo laikosi visą gyvenimą, jos nereikia ryškinti nei po dviejų, nei po penkių, nei po dešimties metų. Esmė yra tame, kad originalūs tattoo dažai yra labai brangūs, nes reikalauja didelių mokslinių ir technologinių tyrimų ir jų gamyba yra itin sudėtinga. Todėl meistrams, taupantiems kiekvieną centą (veikiantiems rūsiuose, kirpyklose, kiemuose, bendrabučiuose ir pan.), tai būtų prabanga. Jie naudoja pačius pigiausius dažus, todėl tattoo išblunka per porą metų ir būtinai reikalauja paryškinimo.

Todėl atkreipkite visapusišką dėmesį į saloną, kuriame ruošiatės darytis tattoo, nes jeigu šio salono lygis yra žemas, tai ir dažus meistras naudos pigiausius ir Jūsų tattoo per porą metų išbluks.

Šiap, jei norite pasimokyti vadybos ir reklamos meno, užeikit, paskaitykit. Šie „profesionalai“ puikiai moka paversti savo silpnybes stiprybėmis. Pvz., jie nepiešia piešinių pagal jūsų prašymą, bet argumentuoja tai tuo, kad meistras, kuris turi laiko piešti klientams piešinius, tiesiog turi mažai klientu. Paplojam jų gudrumui ir sukam pro šali. Jei paklausit, ko aš iš viso ten lindau, tai atsakysiu: prieš dešimt metu neturėjau ko pasiklausti, o šitas salonas buvo plačiai išreklamuotas. Prieš penkis metus kačiuką pasidariau pasidavus impulsui, dabar net šiek tiek galiuosi.

Kur ir kokios aš nedaryčiau ir nepatarčiau daryti tattoo?

Na, aš tikrai nedaryčiau tatuiruotės ant veido ir plaštakų. Jei gyvenate ar dirbate konservatyvioje aplinkoje, tai geriau nesitatuiruoti ir kaklo bei pėdų , moterims – dekoltė sritį: to, ką sunkiausia paslėpti.

Dėl turinio – yra viena geležinė taisyklė: nerašyti ant savęs mylimųjų vardų. Prisimenam Johnny Depp‘a ir jo tatuiruotę „Winona forever“ , kuria, išsiskyręs su mergina, teko perdaryti į „Wino forever“.  Jei taip norite išsitatuiruoti vardą, tai geriau jau tai bus tėvų, brolių, seserų, vaikų vardai – t.y. tų žmonių, su kuriais jūs tikrai surišti visam gyvenimui. Na, bet blogiausiu atveju lazeriai gali pašalinti nevykusį užrašą.

Manau, kad darytis nešvankią tatuiruotę paauglystėje ar jaunystėje irgi nėra pati geriausia mintis, bet čia aš jau pradedu pamokslauti.

Kiek trunka tatuiruotės darymas?

Labai įvairiai, priklausomai nuo dydžio ir sudėtingumo, nuo detalių gausos. Mano „dreamcatcher‘is“ ant blauzdos pareikalavo net 3 tatuiravimo seansų, po 2, 3 ir dar kartą 2 valandas.

Ar galima didelę tatuiruotę padaryti per vieną kartą?

O, čia jau jums meistras atsakys. Kiek aš žinau, galima. Bet yra vienas didelis BET. Žmogaus organizmas gali ištverti nemalonius pojūčius tik tam tikrą laiką, toliau atrodo, kad skausmas stiprėja, kol tampa sunkiai pakenčiamas.

Pats ilgiausias mano gyvenime tatuiravimo seansas truko 3 valandas. Mano pojūčiai po pradžios praėjus:

• 15 min. – oj, nemalonu šiek tiek, bet visai nebaisu;
• 1 val. – hm, nieko baisaus. Jei meistras turi laiko, tai galima ir ilgiau pasėdėti, gal visą piešinį pabaigti. Net nemaniau, kad aš tokia ištverminga, dabar tikiu, kad yra žmonių, kad po 7-10 valandų iš eilės tatuiruoja!
• 2 val. – šiek tiek stipriau skauda. Įdomu, kiek ten dar liko…
• 2 val. 30 min. – skauda-skauda-skauda. Sunku nukreipti mintis į ką nors kitą. Skauda-skauda-skauda…
• 3 val. – Pabaiga! Valioooo… Man šalta, krečia drebulys, visą purto. Organizmas jaučiasi labai pavargęs.

Kiek laiko ir kaip gija tatuiruotė?

O, tai labai individualu. Man gijo kokias 3 savaites.  Sako, kad standartiškai tam užtenka 2 savaičių.

Kaip rūpintis tatuiruote jums detaliai papasakos meistras salone, bet jei jums įdomu kaip apytiksliai tai vyksta, prašau. Pirmas valandas po tatuiruotės padarymo, oda buna paraudus ir tarsi įkaitus. Dažniausiai patariama tepti tepalu Bepanthen Plius. Pirmas dienas galima tepti dažniau, bet ir vėliau patariama tepti ne rečiau kaip trys kart dienoj. Po kelių dienų tatuiruotė pasidengia tarsi šašu, tokia kieta plėvele. Man labiausiai primena „nubalnotus“ kelius vaikystėje. Dar po keliu dienų šašelis pradeda luptis, svarbu jo nekraptyti, leisti nukristi pačiam. Kadangi mano oda yra labai jautri, tai man dar kurį laika tatuituotės vietoje oda yra ypatingai sausa, lupasi.

Tokiems kaip aš smalsučiams, kam įdomu, kodėl Bepanthen Plius, o ne Bepanthen? Tinka abu tepalai, bet man vaistininkė paaiškino, kad bepanthen plius yra visu pirma, kremas, o ne tepalas, todėl padengia oda plonesnę plėvele, ir,  antra, Pliuse yra papildomų priešuždegiminių medžiagų, kas svarbu – juk tepat ant žaizdos.

Kokie yra apribojimai pasidarius tatuiruote?

• Bent mėnesį patariama nesidegint, nes gali išblukti spalvos.
• Pirmas kelias  savaites negalima maudytis vonioje, baseine, bent kol šašiukas nenusilups.
• Pusė metų po tattoo ar pirsingo negalima duoti kraujo – čia jau kraujo centrų reikalavimas.

Gal dar turit kokių klausimų ar neaiškumų?

Senos tatuiruotės atnaujinimas. Meistras - Paulius, salonas - Ramas Tattoo, Užupio g. 1-2, Vilnius, www.ramastattoo.lt

1. Kas bus pavaizduota?
2. Kaip bus pavaizduota?
3. Kur ir kokio dydžio bus pavaizduota?
4. Kas atliks tatuiruotę?

Pirmi trys punktai yra labai susiję, todėl aptarsiu juos visus drauge. Manau, prieš pasirenkant piešinį, reikėtų peržiūrėti kuo daugiau tatuiruočių nuotraukų, kad suformuoti savo nuomonę apie tai, kokie piešiniai jums patinka. Grubiai visas tatuiruotes galima suskirstyti pagal dvi kategorijas: 1. spalvotos ir juodai/baltos, 2. konkrečios, simbolinės ir abstrakčios. Aišku, kaip ir dailėje, besivystant tatuiravimui kaip menui, ribos tarp rūšių yra labai nežymios, nes juoda abstrakti tatuiruotė gali būti atlikta ryškiom, aštriom linijom arba švelniais šešėliais ir perėjimais. Daugiau info ieškom internete, pvz.: wiki.bmezine.com. Tikrai gera mintis pasidomėti įvairių piešinių reikšmėmis.

Taigi, pirmas žingsnis, renkantis tattoo: einam į interneto platybes ir peržiūrim kuo daugiau nuotraukų. Kitas variantas – einam į didelį tatuiravimo saloną ir žiūrim žurnalus, skirtus tatuiruotėms ir pirsingui. Mano mėgstama nuoroda: www.deviantart.com 

Radę atsakymą į bent vieną iš trijų klausimų (kas, kur ir kaip bus pavaizduota jūsų tattoo), siaurinam paiešką. Greičiausiai, jūs nerasite būtent tokios tatuiruotės, kaip norite, bet einant į pirmą susitikimą pas tattoo meistrą tikrai pakaks tokios informacijos „Aš norių spalvoto drakoniuko ant kairiojo peties, maždaug tokio dydžio“ arba „Aš noriu tribal stiliumi atliktos nedidelės lelijos ant mentės“.

Tolesnis žingsnis yra visiškai nebūtinas, bet jei jums smalsu, galite dar peržiūrėti piešinius skirtus tatuiruotėms. Katalogai su tokiais piešiniais yra bene kiekviename tatuiravimo salone, taip pat galite pabandyti paieškoti internete, pagal raktinius žodžius „tattoo design“, „tattoo flash“. Kodėl tai nebūtinas žingsnis? Mano nuomone, tatuiruotė turi būti asmeniška, individuali, sukurta būtent jums ir tik jums, todėl interneto platybėse arba kataloge rastas piešinukas gali būti atramos tašku, pradedant kurti mena jums. Todėl piešinys nebūtinas, pakanka nuotraukos su jau padarytomis tatuiruotėmis. Aišku, pasitaiko atveju, kai norima išsitatuiruoti kokio žymaus dailininko paveikslą, ar dar ką nors ypatingo, bet kalbant bendrai – reikalaukite išskirtinumo!

Toliau, apibrėžę savo norus, renkamės saloną ir meistrą. Kokiais kriterijais aš vadovaučiausi?

1. Jei yra galimybė, dar prieš eidami į saloną, surinkite apie jį kuo daugiau informacijos. Pažiūrėkite internetinį puslapį, facebook galerijas, paieškokite atsiliepimus, ypač neigiamus (skundai.lt ir t.t.).Ar jums patinka parodyti darbai? Ar jų yra pakankamas kiekis? Ar yra darbu, kuriu tipas panašus į jums patikusį? Kaip jie atlikti?
2. Salonas turi būti švarus. Nebūtinai prabangai dekoruotas, nebūtinai prestižinėje vietoje, nebūtinai super-gražus – jus atėjote darytis tatuiruotę, o ne žavėtis interjero dizainerio darbais. Salonas privalo būti švarus ir turėti įrangą darbo priemonių dezinfekcijai. Gerai, jei vienkartinės adatos ir indeliai atidaromi jums matant, jei ne – klauskite. Ką po to daro su naudotom medžiagom, nesvarbu, svarbu, kad jums būtu naudojamos naujos, sterilios.
3. Jums būtinai turi parodyti daug darbų pavydžių, jūs turite žinoti, kuris meistras atliko tam tas tatuiruotes. Kiekvienas geras meistras turi savo individualų stilių, kuris gali jums patikti, o gali ir ne. Juk ne kiekvieno įžymaus dailininko paveikslą pakabinsite valgomajame, a ne?
4. Dar apie darbus. Būtų gerai, jei tarp jų būtų bent dalis jau sugijusių tatuiruočių. Ką tik padarytos tatuiruotės atrodo gerokai ryškesnės ir tamsesnės, o paraudusi oda iškreipia spalvas.
5. Dar pasidalinsiu savo pačios atrasta gudrybe: pažiūrėkit, kaip pavyzdžiuose  atrodo tatuiruotės su žmonių kūnais ir veidais. Kodėl? Ogi todėl, kad tokius piešinius ir nuotraukas mes matome kasdien, todėl jau pasąmonėje jausime, jei piešinys prastas. Tačiau nupiešti, ir, tuo labiau, ištatuiruoti taisyklingai veido piešinį gali tik tikras dailininkas. Prisimenu, paauglystėje ne karta bandžiau nupiešti savo portretą žiūrėdama į veidrodį. Atrodo, viskas buvo prieš akis, bet vis vien šešėliai niekaip negulė taip kaip reikia, piešinys atrodė negyvas. Įsitikinkit, ar tikrai jums parodyti pavyzdžiai neprimena diletanto bandymus, juk tatuiruotojas privalo ne tik mokėt dirbti su tattoo mašinėle, bet ir piešti.
6. Išsirinkę meistrą, pakalbėkite su juo. Ne su administratore, ne su budinčiu meistru, o būtent su tuo žmogum, kuris darys jums tatuiruotę. Jei jo nėra, susitarkite dėl išankstinio susitikimo.
7. Susitikę su meistru, papasakokite jam apie savo norus ir lūkesčius. Paklauskit jo patarimo. Meistras turi būti kompetentingas ir turi patikti jums. Meistras turi pareikšti savo nuomone, ir, atsižvelgdamas į jūsų poreikius ir norus, patarti jums dėl tatuiruotės dydžio, spalvinės gamos, piešinio. Jei jūs norite kažkokio įmantraus ir didelio piešinio, tai meistras gali nukreipti jus pas dailininką, su kuriuo jis dirba.
8. Turbūt, reikalauti, kad kiekvienas tattoo meistras galėtų nupiešti didelį ir detalų piešinį nėra teisinga, bet jis tikrai turi mokėti pakoreguoti jūsų atneštą medžiagą, nupiešti nedidelį tatuiruotei skirtą piešinį pagal jūsų aprašymą. Dar kartą pasikartosiu – nors dirbama ne teptuku, o adatom, tatuiruočių meistras turi būti ne amatininku, o menininku, dailininku.

Mano naujausia tatuiruotė, "Sapnų gaudyklė". Atlikta meisto Pauliaus, salonas Ramas Tattoo, Užupio g. 1-2, Vilnius, http://www.ramastattoo.lt/

Visi mano muilai yra naturalūs, namų gamybos, pagaminti naudojant šarmą ir įvairius riebalus (aliejus, augalinius sviestus, lajų). Dažniausiai naudojami: alyvuogių tyras ir išspaudų, palmių aliejus, kokosų ir kakavos sviestai, rapsų, saulėgrąžų, kukurūzų, ricinos ir daugelis kitų.

Visi muilai bandomi ant nuosavo kailiuko.

Noriu perspėti nevartojančius gyvulinės kilmės produktus žmones, kad į kai kurių mano muilų sudėtį įeina gyvuninės kilmės riebalai, klauskit – atsakysiu

1.Muilas “Karnavalinė naktis”. Karamelinę spalvą muilui suteikė į jo sudėtį įeinantis sausas pienas. Gaiviai kvepia arbatmedžio eteriniu aliejumi. 1 gabalėlis ~130-150 g, 9 Lt/vnt

2. Muilas “Braškė ir kokosas”. Švelnus muilas su kokosų pienu, raudonuoju moliu ir vilna. Turėjo kvepėti braškėmis, bet kvapas gavosi labai svelnus ir beveik nežymus, saldokas. Pabarstukai, kaip ir sako jų pavadinimas, byra nuo muilo. Ot, nedalia! 1 gabalėlis ~130-150 g, 9 Lt/vnt

3. Prabangus muilas “Bounty” – PASIBAIGĖ

Kokosu ir vanile kvepiantis, be galo gražus muiliukas. Sudėtyje yra daug kokosų grietinėlės. Nerealus – mmm… 1 gabalėlis ~130-150 g, 9 Lt/vnt

4. Muilas “Bitutė”. Viskas apie bitininkystę: muilo sudėtyje yra natūralaus vaško, medaus ir propolio ekstrakto. Kvepia – medumi ir propoliu Ypatingą švelnumą muilui suteikia natūralus šilkas. Labai tinka skutimuisi. 1 gabalėlis ~120-140 g, 9 Lt/vnt

5. Muilas “Aitrusis apelsinas”. Aitraus apelsinmedžių žiedų kvapo, su smulkinta citrusinių vaisių žieve grubesniam skrabui. Puikiai tiks kaip virtuvinis arba sodo muilas. 1 gabalėlis ~100-120 g, 7 Lt/vnt

Pirmasis mano išmoktas keptos vištos receptas buvo labai paprastas, efektyvus ir visai skanus:  česnakai, druska, pipirai ir majonezas. Aptepi visu tuo vištą ir kepi orkaitėje apie valandą 200-220^oC. Laikui bėgant, vystėsi interneto tinklas, jame kaip grybai po lietaus dygo kulinariniai puslapiai ir jie išplatino vieną išmintingą mintį: majonezas – tai šaltas padažas, kuris kaitinamas praranda savo savybes ir nėra tinkamas terminiam apdorojimui. Nebūdama kulinarinė fanatikė, vis tik įsiklausiau į šią mintį ir atitinkamai pakoregavau savo vištienos receptą.

Kas yra natūralus majonezas? Tai aliejaus, kiaušinio trynio ir nedidelio kiekio garstyčių plakinys. Kas yra pirktinis majonezas? Tai daug aliejaus, druska, garstyčios, kiaušinių milteliai ir įvairūs cheminiai priedai: stabilizatoriai, emulgatoriai, konservantai, skonio stiprikliai ir dar begalė kitų, man nesuprantamų.

Taigi, paliekant  tik tuos mano pirmojo recepto komponentus, kurie iš tikrųjų reikalingi, mes gauname klasikinį marinatą orkaitėje keptai vištai:

• Smulkiai pjaustyta arba sutrinta „ciela“ česnako galva (reikia daug česnakų);
• Arbatinis šaukštelis maltų juodųjų pipirų;
• Pusė/visas arbatinis šaukštelis druskos;
• Aliejus – pakankamai, kad išmaišius masę ji taptų grietinės konsistencijos.

Šiuo marinatu ištepame vištieną (patys pasirenkate ką kepsite, dažniausiai aš kepu vištienos ketvirčius, kartais vien kulšeles, galima visą vištą, galima – mažutį viščiuką „tabaka“, jei tokį rasite). Jei turime nedaug laiko, tai palaikome višta kokią valandą šiame mišinyje ne šaldytuve, o jei mes neskubame, tai galima ir parą palaikyti, bet jau šaltoje vietoje. Toliau – kaip ir nurodyta aukščiau – kepame vištytę apie valandą (kol gražiai apskrus) orkaitėje, įkaitintoje iki 200-220^oC.

Sekantis etapas – pagrindinio recepto papildymas, kad višta gautųsi kaskart vis kitokia. Marinatą galima papildyti šiais komponentais:

• Visada tiks ir derės prie bet kurių sudedamųjų dalių geras valgomas šaukštas saldžiosios paprikos miltelių ir/arba garstyčių miltelių;
• Mėgstantiems aštriau – pusė arbatinio šaukštelio maltos aitriosios paprikos, arba smulkiai supjaustytas čili pipiras (be seklyčių) arba pirktinis aštriųjų pipirų mišinys (geriau be druskos ir skonio stipriklių, nes sunku po to paskaičiuoti kiek gi iš reikia grynos druskos deti tuomet);
• Vietoj druskos įdėkite vieną/du valgomuosius šaukštus sojų padažo;
• Valgomasis šaukštas citrinos, laimo, apelsino arba greipfruto sulčių;
• Arbatinis šaukštelis maltų arba sutrintų kmynų.

Toliau – kaip jau jūsų fantazija patars.

Dar vienas patarimas: puikus garnyras gausis, jei marinato likučiuose apvoliosite bulvytes, žiedinius kopūstus, raudonąją papriką, brokolius ir pašausime į orkaitę kartu su višta. Tik bulves reikia dėti į orkaitę iš karto, o kitas daržoves – likus kokių 20-30 minučių iki gaminimo pabaigos.

Skanaus!

2.    Prieš ieškodami meistro, užduokite sau kelis pagrindinius klausimus:
-    Ką ir kokioje kūno vietoje aš noriu padaryti?
-    Ar ateityje šalia tos vietos dar darysiu kokius nors pakeitimus? (Pvz., ar netoli naujos tatuiruotės ateityje planuojama dar viena, o gal netoli auskaro dar versitės?)  Mano kairės ausies spenelyje yra trys auskariukai – tai mane iki šiol nervina, kad tarpai tarp jų nėra vienodi.
-    Ar aš susitaikysiu su galimu randu šioje vietoje? Bet kuri invazinė procedūra gali palikti randą. Galu gale, po keliu metu auskaras gali jums nusibosti ir jus ji išsiversite – o dūrio vieta liks. Be to auskarai linkę migruoti, o kartais organizmas pats už jus nusprendžia ir išstumia jam nepatinkantį auskarą ir toje vietoje atsiranda randas. Tatuiruotės metams bėgant blunka ir liejasi, ką besakytu jums meistrai, nes tai yra piešinys ant odos, kuri atsinaujina, išsitempia ar susitraukia kintant žmogaus svorius, sensta, pagaliau. Šis klausimas stabdo mane, kad aš pasvajoju apie auskarą antakyje ar lūpoje.
3.    Raskite gerą meistrą.
-    tatuiruočių saloną tai tikrai galiu parekomenduoti: http://www.ramastattoo.lt/ , http://www.facebook.com/pages/Ramas-Tattoo . Savo naujausią tattoo ir vienos senos atnaujinimą praėjusių metų rudenį/žiemą dariau būtent ten, pas meistrą Paulių. Vienareikšmiškai rekomenduoju.
-    su auskarų vėrimu sunkiau. Paskutinius auskarus vėriausi čia: http://www.tattoo.lt , bet negaliu pasakyti, kad viskas 100% patiko. Na, vieną patarimą tikrai galiu duoti: paklauskit kuo jums vers auskarus, ir,  jei tai yra auskarų vėrimo pistoletas, tai bėkite iš tos vietos kuo toliau ir greičiau. Kodėl? Auskarų vėrimo pistoletas yra skirtas tik ausies spenelio vėrimui, bet ir jį be reikalo traumuoja, nes auskariukai nėra pakankamai aštrūs, kad lengvai praslystų per odą. Bet kuriai kitai kūno vietai durti šie auskarai nėra pritaikyti, ne tik dėl jų bukumo, bet ir dėl ilgio. Man kairės ausies kremzlę pradūrė būtent pistoletų, tai aš žinau, apie ką kalbu
-    Jei jums parekomendavo meistrą, žiūrėkite jo darbus, geriausia – užgijusius. Ypač jei kalbame apie auskarus, nes pirmas penkias minutes po įvėrimo vieta tik paraudonuoja, gal kiek patinsta. Bet visi „malonumai“ – pūliavimas, migravimas, tynimas – prasideda gerokai vėliau.

Šiam kartui tiek, detaliau apie kiekvieną procedūrą papasakosiu atskiruose žinutėse.

Šį savaitgaliį nieko nespėjau, ką planavau. Nieko nenufotografavau, nesutvarkiau namų… Užtai žiūrėjau 3D filma “Underworld awakening”.

Pati negaliu atsistebėti – mums su vyru labai patiko. Net labai-labai Neperkrautas pasakojimas, daug smagių specefektų, dinamiškas siužetas, mažai akivaizdžių nesąmonių ar nesutapimų. Rekomenduoju tiems, kas nori kine pailsėti nuo kasdienybės, o ne spręsti filosofines problemas

Štai, pavyzdžiui, natūralūs kremai. Dažnai jų sudėtyje visai nėra jokių konservantų, tik vitaminas E ir/arba rozmarinų, greipfrutų ekstraktai. Bet mano minėtieji  komponentai – tai ne konservantai, o antioksidantai, kurie ilgina aliejaus galiojimo laiką. Tai kas tada apsaugo kosmetiką nuo mikroorganizmų?  Standartinė tokio kremo sudėtis: įvairūs augaliniai sviestai ir aliejai, jau anksčiau minėti antioksidantai, vaškas ar kitas emulsiklis (kad riebalai susimaišytų su vandeniu) ir įvairių augalų distiliatai arba paprastas distiliuotas vanduo. Sakyčiau, visai nebloga terpė augti mikroorganizmams, kuriuos mes, pirštuku paimdami kremuką iš buteliuko, ten įnešime.  Tai per tuos kad ir neilgus du-trys kremo galiojimo mėnesius jame gali užaugti didžiulės pelėsių kolonijos…  Kas blogiau – tepti odą konservantais ar pelėsiais?

Iš karto noriu pažymėti, kad nesu mikrobiologė ar chemikė, ir nieko visose tuose dalykuose nenusimanau, tad šie pamąstymai tiesiog atbaido mane pirkti natūralią kosmetiką. O gal aš visiškai neteisi? Juk atidarę pieno butelį mes jį suvartojame ilgiausiai per savaitę. Po mėnesio be konservantų jis tikrai bus sugedęs ir niekas jo ne tai tik negertų, bet ir ant odos nepiltų.  Tai kaip ten su kremais?

Jei kas nors galėtų pareikšti savo autoritetingą nuomonę, būčiau labai dėkinga.